Kukurūzai.
Senas namas jais atsiduoda, stiprus muskuso aromatas.
Uždarai duris ir apsižvalgai. Niekas čia nebegyvena daug metų, visus paviršius nuklojęs storas dulkių sluoksnis.
Visą namą užvaldęs išskirtinis kukurūzų kvapas. Pamatai medines kukurūzų figūrėles, rankomis gamintas ir puoštas pintines iš kukurūzų lapų, senas nuotraukas su besišypsančiu vyru bei moterimi ir festivalių akimirkomis. Šioje šeimoje kukurūzai buvo mylimi. Bent 5 kartos kūrė istoriją, kol tavo tėtis atsiskyrė nuo šeimos ir pasirinko gyvenimą mieste. Jam niekada nepatiko kaimas, o susipažinęs su tavo motina, niekad nebegrįžo prie sunkaus darbo laukuose.
Tačiau tu atsidūrei čia.

Tavo močiutė, gyvenanti senelių namuose paskutinius kelerius metus, nusprendė senojo šeimos ūkio raktus perleisti tavo tėvui. Jam tai nepaliko jokio įspūdžio, tačiau tau mintis apie ūkį labai patiko ir būdamas finansiškai stabilus bei neturėdamas, ką veikti, paprašei namų raktų. Jis be vargo atidavė raktus ir dar sugebėjo sarkastiškai pajuokauti, neva galėtum atkurti ir kukurūzų festivalį.

Kukurūzų festivalis. Koks įspūdingas žodis. Tradiciškai šeima šventę rengdavo, baigiant nuimti derlių. Pavartei keletą apdulkėjusių nuotraukų albumų, pageltę puslapiai vos laikosi. Daugybė nuotraukų iš kukurūzų festivalio, kai kurios jų dar iki tėvui gimstant. Nuotraukose daugybė žmonių, apsirengusių kaimiškomis aprangomis, susirinkę nupjautuose laukuose, valgo, geria, žaidžia kvailus žaidimus. Jų figūros išblyškusios, tačiau galima įžvelgti džiaugsmą bei laimę jų veiduose.

Kukurūzų festivalis. Apsižvalgei niūriame, sename, tuščiame name. Ir apsisprendei atgaivinti šią tradiciją.

Praėjo pora mėnesių.

Patyrei daug sunkumų. Kai kuriuos galėjai numatyti, o kiti buvo tikra staigmena. Pavyzdžiui, aplinkinių ūkininkų skundai dėl triukšmo ar miesto mero nuogąstavimai dėl šiukšlių. Su dauguma dalykų pavyko susidoroti. Didžiausia problema, kaip išsaugoti pagrindinį šventės akcentą: kukurūzą. Visa įranga, nors ir sena, stovėjo ūkyje, tačiau šeimos laukai buvo nederlingi ir kukurūzai prastai augo. Į pagalbą atėjo kaimynas Deivas, pažinojęs tavo senelį, tad pagaliau tau pavyko surinkti pakankamą kiekį kukurūzų festivaliui. Kūrei didelius planus, pakvietei įvairius prekybininkus ir visi nekantriai laukėte didžiosios dienos.

Tada pradėjo lyti.
Jau tris dienas lyja kaip iš kibiro. Žinios skelbia apie potvynio grėsmę. Deivas prisimena stiprųjį lietų, kuris sugadino tavo senelio festivalį. Tada jis dar buvo mažas berniukas.
Sėdi vienas sename šeimos name, dabar jau švariame ir jaukiame, tačiau vistiek jautiesiai keistai, netgi po daugybės mėnesių ir senelės bei tėvų apsilankymo. Girdi stiprų lietaus barbenimą į stogą, žvelgi per langus į žvarbią naktį ir imi abejoti savo sumanymu. Nebuvo nei pigu, nei lengva iki šiol. Netgi jei lietus nustos lyti, kas gali žinoti, ar festivalis bus sėkmingas? Kas žino, ar žmonės apskritai prisimins, kokie festivaliai anksčiau būdavo? Pilnas abejonių ir baimių nueini miegoti.
Miegojai prastai tą naktį.

Festivalio dieną pakyli iš lovos ir išgirsti neįprastą garsą. Paukščio čiulbėjimą vietoj nenutylančio lietaus. Išeini į priekinę verandą ir išvysti atsigavusį pasaulį. Viskas varva, bet taip žalia. Virš horizonto kyla šilta saulė, o dangus nepaprasto žydrumo. Skubi vidun paskambinti Deivui ir pradėti ruoštis.
Dabar tavo darbas viskuo pasirūpinti ir užtikrinti, kad šis kukurūzų festivalis būtų geriausias iš visų!