Aukščiausių kalnų viršūnėje, saugoma legendų ir geranoriškų dvasių, stūgso maža šventykla. Daugelį mėnesių žemę kaustė žvarbi žiema, į šalčio gniaužtus patekusieji laukia nesulaukia jos pabaigos. Daugelis bandė išgyventi, slėpdamiesi po lapų ir sniego sluoksniu, kiti tiesiog bandė pasprukti, nugrimzdami į gilų miegą ir svajodami apie šilumą.

Tačiau nesibaigiantis ratas sukasi toliau ir prasidėjus naujiems metams, šventykla bei jos gyventojai su nekantrumu ima laukti pavasario, kuris nudažys gamtą ryškiomis spalvomis ir apšvies taip ilgai lauktos saulės spinduliais.

Savaime suprantama, jog reikia padaryti daugybę dalykų ir užbaigti daugybę užduočių, kol bus tinkamai pasiruošta šiai ypatingai progai. Reikia paruošti vyną ir nuraminti kalnuose gyvenančias dvasias, šventyklą reikia iššluoti ir apvalyti nuo blogos sėkmės bei senųjų metų likučių, taip pat reikia nepamiršti aukoti sėkmei, sveikatai ir klestėjimui.

Pažadink pavasario dvasią su nuostabia muzika. Tikėkimės, jog visa surinkta geroji či prišauks pavasarį ir leis sužydėti cidonijų žiedams, kurie užpildys orą savo neįtikėtinu aromatu.