“Nuo pat pradžių tai buvo bloga mintis.”, pasakei garsiai.

“Ne, baik tu.” išgirdai tariant Valterį, stovintį priešais tave ir kilnojantį nuo galvos savo raudoną kepurę. “Nagi, Bertramai, pasakyk, ką nors! Pasakyk jam, jog tai nėra bloga idėja!”

Bertramas iškilmingai paglostė savo baltą barzdą ir prieš atsakydamas susimąstė: „Visada maniau, kad tai bloga mintis. Pritariau tam tik dėl nemokamo alaus.”

“Nesąmonė!”, iš šono atsklido trečias balsas. Nerangiai prisiartino Tilda, jos mažas veidelis buvo apskritas ir įraudęs. „Tu senas niurzga! Užsičiaupk!”, sušuko ji, grasindama Bertramui šaukštu. “Ir tu!”, nukreipdama medinį ginklą į tave. „Nesipykit! Nėra kada savęs gailėtis! Geriau pasukit savo makaules.“, Tildos žodžiai kaip visada prikelia ir netgi niūrusis Bertramas pasidarė gyvesnis. „Tikriausiai tu esi teisi.“, atsakei lėtai, žiūrėdamas žemyn į tris apstojusius gnomus. „Aišku, aš teisi!”, pritarė Tilda, su pasitenkinimu balse. „Dabar susirink visą įrangą ir pirmyn!”

Pažvelgei į vamzdelių ir katilų kratinį – rankų darbo alaus virimo aparatą ir giliai atsidusai. Tuomet atsistojai ir pradėjai krauti sunkvežimį. Gnomai sekiojo tau iš paskos, smalsiai tyrinėdami. Juos pažįsti visą savo gyvenimą, nuo tada kai atsikraustei į senelių namą. Jie brangūs tavo draugai. Per paskutinius kelis mėnesius, nykštukai itin domėjosi naujausia tavo veikla - alaus virimu. Tada nebrangiai įsigijai seną rankų darbo alaus darymo aparatą ir tiesiog planavai pramogą draugo gimtadienio vakarėliui. Pirmasis pagamintas alus buvo tragiškas, tačiau pats procesas tikrai patiko, todėl tavo susidomėjimas ne tik kad nedingo, bet ženkliai išaugo. Po pusės metų įranga ir gaunamas rezultatas jau pasiekė gana profesionalų lygį, alus pradėjo panašėti į tikrąjį ale, o ne į devynių mėnesių senumo kavą.

Gnomai buvo itin sujaudinti dėl tokio tavo pomėgio progreso. Labiausiai tave palaiko Tilda, Valteris ir Bertramas. Tilda, būdama labiau motiniška, tiesiog džiaugėsi, kad gilini savo žinias ties vienu dalyku, o ne viską numeti, vos pradėjęs. Bertramas, vienas iš senesnių gnomų, panašu, kad palaiko tave dėl gaunamo nemokamo alaus. Ir žinoma Valteris, jaunas gnomas, kuriam dar net nepradėjo dygti barzda, visada buvo pilnas energijos ir ieškojo nuotykių. Jam visa tavo veikla panaši į didelį žaidimą. Šie trys kompanionai su tavimi būna kiekviename alaus gaminimo etape, siūlo savo idėjas, motyvuoja ar tiesiog praskaidrina nuotaiką, to net neprašomi.

Pagaliau atsidūsti už vairo savo automobilyje. Prisiminei, kaip vieną dieną ši trijulė atnešė tau prakeiktą nemokamo alaus testavimo brošiūrą. Didelėmis raidėmis priekinėje pusėje buvo užrašyta: „Oficialus alaus testuotojas Boris McSip‘as įvertins tavo alų!”. Kitoje pusėje atskleista, kas jei alaus vertintojui tavo alaus skonis patiks, galbūt jis rekomenduos tave šių metų Oktoberfestui. Savaime aišku, tu užkibai. Kadangi draugai ne kartą gyrė tavo alų, užsiregistravai jo vertinimui ir kaip išprotėjęs ėmei kurti tobulus skonius. Pasak Bertramo, kurs ragavo kiekvieną tavo alaus rūšį, tu jau įvykdei užsibrėžtą tikslą, tačiau pats tuo nebuvai įsitikinęs, nes gnomo sprendimą galėjo aptemdyti alkoholis.

Kita valanda prabėgo kaip sapnas. Įvažiavai į stovėjimo aikštelę ir pasistatei priešais tą vietą, kur vyks degustacija. Išlipai iš automobilio ir pradėjai nešti visą įrangą į degustacijos salę. Buvai nustebęs, kai sužinojai, jog alaus vertinimas vyks milžiniškoje tuščioje alaus statinėje, kurios dydis sulig namu. Viską sustatei ir pasiruošei veiksmui. Gnomai tave jau sveikino, o paskutinis dalykas, kurį prisimeni, buvo Valterio žodžiai “Tau pavyks!”. Tuomet žemas balsas ištarė tavo vardą ir pranešė, jog būsi kitas!

Pradėk virti alų ir nustebink alaus vertintoją savo pasiekimais! Kurk naujus skonius didžiajame alaus degustacijos kambaryje!